Skaitmeninės žodžio laisvės ribos: kai tinklaraštis nuveda į kalėjimą

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas byloje Kunstelj prieš Slovėniją žymi svarbų momentą skaitmeninės erdvės jurisprudencijoje, nustatantį ribą, kada nuolatinis šmeižimas internete pateisina laisvės atėmimo bausmę.

Sisteminio priekabiavimo pasekmės

Teismas pripažino, kad šešių mėnesių kalėjimo bausmė nepažeidė pareiškėjo saviraiškos laisvės. Nors įkalinimas už šmeižtą paprastai laikomas neproporcingu, šiuo atveju tai buvo pripažinta „kraštutine priemone“ (ultima ratio) dėl pareiškėjo nepaliaujamo puolimo prieš privačius asmenis.

Asmeninės atakos, o ne viešasis interesas

Teismas nubrėžė aiškią ribą tarp žurnalistikos ir asmeninio tinklaraščio veiklos. Kadangi pareiškėjo įrašai buvo vulgarios atakos prieš intymų asmenų gyvenimą (įskaitant nepagrįstus kaltinimus seksualiniu išnaudojimu ir žiauriu elgesiu su gyvūnais), jie neprisidėjo prie jokios viešojo intereso diskusijos ir todėl nesinaudojo aukštesne spaudos apsauga. Šie išpuoliai aukoms sukėlė sunkų klinikinį nerimą.

Teisinės sistemos nepaisymas

Lemiama priežastis, kodėl buvo skirta griežčiausia bausmė, buvo visiškas pareiškėjo nepaisymas ankstesnių sankcijų:

• Jis ignoravo dvi civilines baudas po 10 000 Eur, teigdamas, kad jų niekada nemokės.

• Jis beveik iš karto sulaužė pasirašytą susitarimą nutraukti įžeidžiančių įrašų skelbimą.

• Teismo proceso metu jis rodė visišką atgailos trūkumą ir toliau žemino aukas.

Teisių pusiausvyra

Galiausiai nuspręsta, kad aukų teisė į privatų gyvenimą ir reputaciją (8 straipsnis) yra viršesnė už pareiškėjo saviraiškos laisvę (10 straipsnis). Teismas pabrėžė, kad Konvencija nesuteikia licencijos „piktnaudžiauti gebėjimu kalbėti“ siekiant sistemingai naikinti kitų žmonių gyvenimus.ipsnio turinys

Solveres, MB

Gedimino pr. 50, Vilnius (registracijos adresas)

+370 658 10408

info@solveres.lt